Senolė pušis atgimė: atlikti svarbūs medžio išsaugojimo darbai

Rumšiškių pušis – storiausia Lietuvoje pušis, auganti  Rumšiškių miške Kauno marių regioniniame parke. Botaniniu gamtos paveldo objektu medis paskelbtas nuo 1999 metų. Savo matmenimis ir išvaizda pušis išsiskiria iš aplinkinių medžių. Medis per savo daugiau kaip 200 metų gyvenimo matė visko. Anglies pėdsakai žievėje liudija, kad medžio kamienas ne sykį buvo paveiktas  pievų ir krūmynų gaisrų. Randus žievėje yra palikę ir sakinimo laikai, kai medžio žievėje buvo daromi pusės metro pločio ir daugiau kaip metro ilgio pjūviai, todėl medžio kamienas į apačią nežymiai plonėja. Vienas iš trijų kamienų galimai kažkada pažeistas žaibo iškrovos.

Kad gražuolė pušis ilgiau gyvuotų, 2011 metais medžio laja buvo sutvirtinta ir stabilizuota lynų sistemos pagalba, paprastai tariant, viršūnėje kelios stambios šakos tarpusavyje buvo sujungtos lynais. Lajos sutvirtinimo lynams nustatytas aštuonerių metų garantinis laikotarpis. Tik šiais metais, pirmą kartą po keturiolikos metų, seni kerpėmis apaugę lynai buvo pakeisti naujais aštuonių tonų apkrovas atlaikančiais lynais. Darbus atliko UAB „Arbovita ir Ko“.

Buvo sutrumpintos labiausiai išsikišusios sausos šakos, kad sumažėtų kamienų plėšimo jėga. Dabar apie 10-15 metų Rumšiškių miško pušiai problemų dėl būklės kilti neturėtų. Kauno marių regioninio parko grupės meistras įrengė aplink medį apsauginę tvorelę, kad būtų apsaugotos medžio šaknys, kad per medžio šaknis nevažinėtų keturračiai ir šaknys nebūtų mindžiojamos lankytojų.

Atvykus pasižiūrėti storiausios Lietuvoje pušies rekomenduojame praeiti visu Gastilonių pažintiniu taku ir pasigrožėti nuo stačių atodangų marių platybėmis…

Arūno Petkevičiaus ir Renaldo Žilinsko nuotraukos