Žemės diena
Žemės dieną paminėjome taip, kad net pati planeta būtų nusišypsojusi 
Iškėlėme Žemės vėliavą ir iškeliavome dalintis žiniomis pas pačius mažiausius ir pačius vyriausius klausytojus: darželyje ir senelių globos namuose pasakojome apie inkilus ir jų gyventojus.
Didžiausia žvaigždė, žinoma, buvo tulžys – tikras ne tik žvejų, bet ir šokių aikštelės karalius. Galiausiai ir jam teko gelbėtis nuo pernelyg didelės vaikų meilės – vos spėjo „išnešti plunksnas“ 
Meilė gamtai labai panaši į šiandien taip pat minimą Laimės dieną: kuo daugiau jos dalini, tuo daugiau jos grįžta. Tik štai Žemė primena – rūpestis ja nėra vienos dienos šventė. Tai kasdienis kad ir „mažas darbelis“: pakelta šiukšlė ar pakabintas inkilas. Nes laimė auga ten, kur kasdien prisimename, kad turime kuo rūpintis 
Žemiečiai, su Žemės diena!
