Kauno marių regioninis parkas
Apie parką
FACEBOOK
Apie parką
Kauno marių regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. siekiant išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio kraštovaizdžio kompleksą, didžiąsias atodangas, užlietas Nemuno intakų žiotis, unikalų Pažaislio vienuolyno architektūrinį kompleksą, Kauno marių gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, ypač vertingą Gastilionių mišką su miegapelių populiacija bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. 1997 m. įkurta Kauno marių regioninio parko direkcija.

Parkas apima dalį Kauno miesto, Kauno ir Kaišiadorių rajonų teritorijų. Kauno marių regioninio parko plotas – 9869 ha. Kauno marių vanduo virš jūros lygio pakilęs 44 metrus, o aukščiausia parko vieta Pastrėvio miške – 93 m virš jūros lygio. Plačiausioje vietoje marios siekia 3,3 km, o siauriausioje – 0,3 km. Giliausia Kauno marių vieta siekia 22 metrus, o bendras pakrančių ilgis (iki Balbieriškio) – 200 km.

Kauno marių kraštovaizdžio draustinis apima Samylų, Gervėnupio, Viršužiglio ir Gastilionių miškų masyvų dalis, prie jų esančias marių pakrantes, įlankas ir iškyšulius bei dalį Kauno marių akvatorijos. Draustinio plotas – 1850 ha. Tikslas – išsaugoti artimiausio natūralios gamtos pobūdžiui Kauno marių centrinę erdvę su aukštais Nemuno slėnio šlaitais, didžiosiomis atodangomis Rumšiškių miške, slėnio šlaitams būdingų augaviečių miškus (Vaišvydavos ir Rumšiškių miško pakraščiai).

Strėvos kraštovaizdžio draustinis apima visą vaizdingą Strėvos upelio slėnį su Lašinių, Maisiejūnų ir Surgantiškių piliakalniais. Draustinio plotas – 119 ha. Tikslas – išsaugoti Strėvos žemupio slėnio vaizdingumą – pakrančių miškus, juose susiformavusius vertingus augalijos kompleksus, esančias archeologijos ir kitas kultūros vertybes.
Karčiupio hidrografinis draustinis apima Karčiupio upelio slėnį ir visą jo intakų sistemą. Draustinio plotas – 86 ha. Tikslas – išsaugoti nepakeistą Karčiupio upelio ir jo intakų hidrografinę sandarą, gamtinį kraštovaizdžio pobūdį.

Uolės hidrografinis draustinis apima Uolės upelio įlanką ir aplink ją esančius Rumšiškių miškus. Draustinio plotas – 68 ha. Tikslas – išsaugoti Uolės įlankos – „fiordo”, susiformavusio užtvenkus Kauno marias, gamtinį kraštovaizdžio pobūdį ir savitumą.

Pravienos hidrografinis draustinis apima Pravienos upelio slėnį ir jo intakus. Draustinio plotas – 49 ha. Tikslas – išsaugoti Pravienos upelio, jo intakų hidrografinę sandarą, gamtinį kraštovaizdžio pobūdį.

Dabintos botaninis-zoologinis draustinis apima Dabintos mišką ir Dabintos salą, esančią Kauno mariose. Draustinio plotas – 430 ha. Draustinis jungia du skirtingus augalijos kompleksus – išlikusį nepaprastai vaizdingą šimtametį pušyną ir užžėlusią pelkėjančią marių pakrantę bei Dabintos salą. Šių skirtingų gamtinių kompleksų persipynimas sukuria gausybę įvairiausių biotopų, turtingų augalais, žinduoliais ir paukščiais. Senasis šimtametis pušynas – juodųjų peslių, įvairių genių, uldukų namai. Tankiais nendrynais apaugusios marių pakrantės bei mišku apaugusios salos pakraščiai – vandens paukščių: ančių, gulbių, kragų, nendrinių vištelių, švygždų, baublių – rojus. Draustinyje auga dirvinis česnakas.

Piliuonos botaninis-zoologinis draustinis apima teritoriją kairėje Nemuno pusėje ties Piliuonos gyvenviete. Draustinio plotas – 260 ha. Nemuno slėnio šlaitu draustinis nutįsta nuo Arlaviškių botaninio draustinio iki pietinės regioninio parko ribos. Draustinio teritorijoje gausu užliejamų pievų, įvairaus dydžio pelkučių, labai įvairi Kauno marių įlankų savaiminiai suaugusi augalija. Šioje vietoje stebėtos ir aptiktos perint labai retos Lietuvos paukščių rūšys: juodkrūtis bėgikas, oželis nykštukas, gaidukas, raudonkojis tulikas, didžioji kuolinga ir kt. Tikslas – išsaugoti retas paukščių rūšis ir jų peryklas bei retųjų augalų rūšis.

Gastilionių botaninis-zoologinis draustinis apima dalį Rumšiškių miško teritorijos ir Paežerojaus ežerą. Draustinio plotas – 230 ha. Tikslas – išsaugoti būdingą senovinių aliuvinių lygumų augaviečių mišką, turtingus augalų bendrijų ir gyvūnijos kompleksus. Viena unikaliausių Rumšiškių miško zoologinių vertybių – ypač retų Lietuvoje žinduolių – didžiųjų miegapelių populiacija. Iš saugomų augalų randamos ežinės viksvos.

Arlaviškių botaninis draustinis apima Arlaviškių mišką marių pakrantės šlaite, kurio dalyje auga grynas kadagynas. Draustinyje taip pat auga šie saugomi augalai: boloniniai katilėliai, melsvieji gencionai, gauruotieji gvazdikai. Paprastųjų kadagių ekotopas yra unikalus visame KMRP. Draustinio plotas – 110 ha. Jo tikslas – išsaugoti marių šlaituose augantį kadagyną, natūralių miškų likučius bei naujuosius marių pakrančių želdinius.

Arlaviškių ornitologinis draustinis apima 13 ha ploto dvi apaugusias tankiais nendrių, švendrių sąžalynais ir krūmais bei pavieniais medžiais viena šalia kitos esančias saleles Kauno marių tvenkinyje. Draustinio tikslas – išsaugoti Raudonojoje knygoje įrašytas paukščių rūšis: didžiuosius baublius, plovines ir ilgasnapes višteles, švygždas bei kitas saugotinas paukščių rūšis (didžiąsias ir mažąsias krakšles, nendrinukes, remezas, laukius, kragus, nendrines linges ir įvairias ančių rūšis). Siekiant suteikti galimybę veistis retoms ančių ir kitų paukščių rūšims draustinyje numatoma iškirti brūzgynus.
Funkcinio prioriteto zonos
 
FUNKCIONIO PRIORITETO ZONŲ PAVADINIMAI PLOTAS, ha PROCENTAI
KONSERVACINIO PRIORITETO ZONOS 4550 46,0%
Gamtiniai draustiniai
Hidrografiniai
Botaniniai-zoologiniai
Botaniniai
Ornitologinis
1242
209
915
105
13
12,5%
2,1%
9,3%
1,1%
Kultūriniai draustiniai
Archeologiniai
Architektūriniai
Etnokultūriniai
206
76
61
69
2,1%
0,8%
0,6%
0,7%
Kompleksiniai draustiniai
Kraštovaizdžio draustiniai
sausumos plotas
vandens plotas
3102

801
2301
31,4%

8,1%
23,3%
EKOLOGINĖS APSAUGOS PRIORITETO ZONOS
Kelių, vandens telkinių ir kt. apsaugos zonos bei regioninio parko buferinės apsaugos zonos
711

711
7,2%

7,2%
REKREACINIO PRIORITETO ZONOS
(SAUSUMOS\
VANDENS)


1433
882
551
14,5%
8,9%
5,6%
KITOS PASKIRTIES ZONOS
Vandens ūkio
Laivuojama akvatorijos dalis
Gyvenamoji
Eksploatacinė
5066
3333
1628
64
42
51,3%
33,8%
16,5%
0,6%
0,4%
EDUKACINĖ
MUZIEJINĖ
Bendras KMRP plotas, ha
Buferinės apsaugos zonų plotas
50
213
9869
1292
0,5%
2,2%



Draustiniai regioniniame parke užima 4550 ha, tarp jų kraštovaizdžio draustiniai užima 3102 ha, gamtiniai draustiniai – 1242 ha, kultūriniai draustiniai – 206 ha.
Pažaislio architektūros draustinis apima Pažaislio architektūros ansamblį, jį supančią vizualinės apsaugos zoną ir Pažaislio parką. Draustinio plotas – 37 ha. Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti XVII–XVIII a. Lietuvos baroko unikalų paminklą (barokinė bažnyčia, vienuolyno korpusai, forestoriumas, oficinos, eremitų nameliai, šuliniai, bokštas ir kiti pagalbiniai pastatai) ir vaizdingą jo aplinką, kaip vieną daugiausia lankomų Kauno apylinkėse objektų ir mėgstamą kauniečių poilsio vietą.

Kauno tvirtovės V forto architektūrinis draustinis apima V forto ir jo apsauginių zonų teritoriją. Draustinio plotas – 21 ha. Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti XIX a. pab.– XX a. pr. Kauno tvirtovės antrojo žiedo vieną didžiausių technikos ir architektūros paminklų, atkuriant ir sutvarkant jo aplinką pagal XX a. pradžios būklę.

Palemono gynybinių įtvirtinimų archeologinis draustinis apima Vieškūnų piliakalnio ir senovės gyvenvietes bei Palemono (geležinkelio) forto liekanų su blindažų grandine teritoriją. Draustinio plotas – 34 ha. Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti XV ir XX a. pradžios gynybinių įtvirtinimų kompleksą, atkuriant ir sutvarkant technikos ir architektūros bei archeologijos paminklų teritoriją.

Surgantiškės archeologinis draustinis apima archeologinių vertybių sankaupos teritoriją (Maisiejūnų piliakalnį su senovės gyvenviete, Surgantiškių piliakalnį, Maisiejūnų/Surgantiškių pilkapyną). Draustinio plotas – 36 ha. Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti orografiškai įspūdingą archeologinių vertybių sankaupos arealą.

Kapitoniškių/Dovainonių iškyšulio archeologinis draustinis apima archeologinių vertybių sankaupos teritoriją (Kapitoniškių senkapius, Kapitoniškių senovės gyvenvietę, Kapitoniškių dvarvietę). Draustinio plotas – 11 ha. Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti Nemuno slėnio antrosios terasos archeologinių vertybių sankaupos įspūdingą vietovę.

Kapitoniškių etnokultūrinis draustinis apima buvusio Kapitoniškių vienkieminio kaimo teritorijos dalį Nemuno slėnio vidurinėje terasoje nuo Nedijos upelio iki Dovainonių–Kapitoniškių rekreacinės zonos. Draustinio plotas – 67 ha. Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti vienkieminio kaimo teritorijos ir sodybų apstatymo pobūdį, gaivinti Lietuvos vienkieminio kaimo kraštotvarkines, statybos ir etnokultūrines tradicijas.

Kauno mariųregioninis parkas
Kauno marių regioninis parkas
Kauno marių regioninio parko direkcija. Valstybės biudžetinė įstaiga. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.
Miškininkų g. 2, Vaišvydavos k., LT-53106 Kauno raj.,
tel. (8-37) 383 071
info@kaunomarios.lt