Kauno marių regioninis parkas
KAUNO MARIŲ REGIONINIO PARKO IŠSKIRTINĖ VERTĖ
FACEBOOK
KAUNO MARIŲ REGIONINIO PARKO IŠSKIRTINĖ VERTĖ
„Ar tai širdy, ar marių gylyje pasaka nuskendus?...“ J.Aistis

Kauno marių regioninis parkas – tai Nemunas virtęs mariomis, kurios neįsivaizduojamos be baltuojančių jachtų ir puošnių Pažaislio bažnyčios bokštų, į vandens platybes įsiterpusių žalių sausumos iškyšulių ir pakrančių miškų, kuriuose slepiasi rečiausi gyvūnai.  Būdingiausi kraštovaizdžio elementai - tai aukštos stačiašlaitės Kauno marių pakrantės ir atodangos.

1. Saugomas kraštovaizdžio kompleksas / kompleksai, kraštovaizdžio įvairovė.

Kauno marių regioninio parko „stuburas“ - Kauno marios, didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje ir išskirtinis technogeninis kūrinys visame Nemuno baseine, sukurtas 1959 m. užtvenkus Nemuną. Kraštovaizdžio savitumą nulemia didelė plastiškos konfigūracijos, apribota mišku apaugusiais aukštais šlaitais, tvenkinio akvatorija, gamtiniu natūralumu kontrastuojanti aplinkui vyraujančioms urbanizuotoms ir agrarinėms teritorijoms. Aukštos stačiašlaitės pakrantės ir atodangos – tai būdingiausi Kauno marių kraštovaizdžio elementai, teikiantys parkui individualumo.

2. Svarbiausios negyvosios gamtos vertybės, negyvosios gamtos paveldo objektai, kt.

Labai vaizdingi vingiuoti, statūs, raguvoti marių krantai su aukštais bangų ardomais klifais. Pakrantėse gausu pelkučių, kuriose susidaro kalkiniai tufai. Užtvindyti upelių slėniai žemupiuose tapo vaizdingomis siauromis aukštų krantų įlankomis – fiordais. Valstybės saugomais gamtos paveldo objektais paskelbtos Žiegždrių, Dovainonių, Gastilonių, Strėvos atodangos bei įspūdingos Kalniškių ir Lašinių konglomeratų atodangos.

3. Svarbiausios gyvosios gamtos vertybės (gyvosios gamtos paveldo objektai, buveinės, rūšys).

Regioniniame parke yra vienas didžiausių Lietuvoje pagal plotą ir turtingiausių pagal rūšinę sudėtį peizažinio stiliaus Girionių parkas, o taip pat vienintelis Lietuvoje – Dubravos arboretumas. Parko bioįvairovę praturtina unikalus stačiame marių šlaite augantis Arlaviškių kadagynas. Marių platybes skrodžia reti ir saugomi paukščiai: plovinės vištelės, tulžiai, juodieji pesliai, jūriniai ereliai. Žuvingas vanduo privilioja beveik visų Lietuvoje registruotų rūšių vandens paukščius. Po senų medžių žieve slepiasi retos visoje Europoje vabalų rūšys - niūraspalvis auksavabalis bei purpurinis plokščiavabalis, fortų požemiuose žiemoja itin reta šikšnosparnių rūšis – kūdrinis pelėausis. Rumšiškių miško pušis ir Žiglos maumedis yra storiausi tos rūšies medžiai Lietuvoje. Lietuvos retenybė – gauruotasis gvazdikas, parke aptinkamas net 3 augavietėse, o Rumšiškių miške gyvena itin retos didžiosios miegapelės.

4. Svarbiausios nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės (kultūros paveldo vietovės, objektai).

Pažaislio vienuolynas unikalus Lietuvoje bei Europoje ir savo architektūriniu, ir vietos charakteriu – ypatinga vietos dvasia, kurią lėmė statybos aplinkos pasirinkimas dar XVII a. Medinė Rumšiškių tradicinio stiliaus bažnytėlė 1959 m. iškelta iš Kauno marių dugno, o jos statybos pradžia siekia LDK ir Lenkijos karaliaus Jogailos laikus. Kauno marių krantus sergsti unikalus Rytų Europos fortifikacinės architektūros ir karo istorijos paminklas – carinę Rusiją menantis V fortas ir valstybės saugomos Kauno tvirtovės Palemono Forto liekanos, apsuptos 29 gynybinių įtvirtinimų grandine bei išoriniam Kauno pilies gynybiniam žiedui priklausantys piliakalniai. Vertingas valstybės saugomas technikos paveldo objektas – į Kauno marias vedantis senasis Vytauto Didžiojo vieškelis.

5. Išskirtiniai reiškiniai (saviti renginiai, unikalios ekspozicijos, istoriniai faktai, kt.), gyvos tradicijos, teritorijos šviesuoliai.

Senojo Nemuno slėnio dainų tradiciją puoselėja Samylų folklorinis ansamblis „Senolės“, kurio dalyvės kilusios iš marių užlietų kaimų.

6. Išskirtinės pažinimo, lankymo galimybės.

Parko vertybes galima išvysti plaukiant laivu, važiuojant automobiliu ar pėsčiomis keliaujant pažintiniais takais. Kauno marios - vienas tinkamiausių vandens telkinių Lietuvoje mėgstantiems buriuoti bei plaukioti motorinėmis valtimis. Etnografinę dvasią pajusti galima vieninteliame Lietuvoje Rumšiškių liaudies buities muziejuje, užsukant į šalia esančią ypatingą pievą – „Natura 2000“ buveinę, kurioje auga apie 90 ąžuolų, palypėjant į apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria marių panorama. Nepakartojamus įspūdžius patirsite Arlaviškių pažintiniame take, kuris įrengtas Arlaviškių botaniniame draustinyje, nuo kurio atsiveria įspūdinga panorama į Kadagių slėnį, Dabintos salą ir riestą Kauno marių „uodegą“ ir Žiegždrių pažintiniame take, kur susipažinsite su Žiegždrių ir Kalniškių konglomeratų atodangomis.
Kauno mariųregioninis parkas
Kauno marių regioninis parkas
Kauno marių regioninio parko direkcija. Valstybės biudžetinė įstaiga. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.
Miškininkų g. 2, Vaišvydavos k., LT-53106 Kauno raj.,
tel. (8-37) 383 071
info@kaunomarios.lt