Kauno marių regioninio parko saugomi gamtos paveldo objektai

Lietuvoje vienas iš pirmųjų gamtos paminklais, aprašydamas senus drevėtus medžius, ėmė rūpintis prof. T. Ivanauskas. Jis manė, kad gamtos paminklais galėtų būti ir akmenys, šaltiniai bei kiti objektai, turintys mokslinę, istorinę ir estetinę vertę.

Tačiau tik 1960 m. keli šimtai medžių buvo paskelbti gamtos paminklais. Vėlesniais metais gamtos paminklais buvo skelbiami medžiai, akmenys, šaltiniai, atodangos, ozai, parkai ir kt. 1985-1987 metais visi paminklai buvo suskirstyti į respublikinės ir vietinės reikšmės. 1993 m. priėmus Saugomų teritorijų įstatymą, valstybės ir savivaldybių saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai tapo respublikinės ir vietinės reikšmės gamtos paminklų atitikmenimis. 1999 m. lapkričio mėn. 3 d aplinkos ministro įsakymu patvirtintas valstybės saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų sąrašas. Nuo 2001 m. gamtiniai kraštovaizdžio objektai vadinami gamtos paveldo objektais. Vertingiausi gamtos paveldo objektai skelbiami gamtos paminklais. Kauno marių regioniniame parke šį statusą turi Rumšiškių pušis – ji laikoma storiausia pušimi Lietuvoje.

Iš viso Kauno marių regioniniame parke yra 16 gamtos paveldo objekto statusą turinčių vertybių.
Botaninės vertybės yra gausiausia ne tik parke, bet apskritai Lietuvoje saugomų gamtos paveldo objektų kategorija.

Kauno marių regioniniame parke saugomi šie botaniniai gamtos paveldo objektai:

Dubravos arboretumas

 

Sumedėjusių augalų po atviru dangumi rinkinys, kurį sudaro dendrologiniu požiūriu vertingi želdynai bei kiti estetiniu požiūriu vertingi augalai. Plotas 47,79 ha. Lankomas kaip parkas. Objekto vieta Kauno r. sav., Samylų sen., Girionių k., Vaišvydavos k., VĮ Valstybinės miškų urėdijos, Dubravos regioninis padalinys, Vaišvydavos g-ja (66 kv., 19, 21-24 skl.; 81 kv., 7-12, 22, 23, 36 skl.), Kauno marių regioninis parkas.

Koordinatės 6078664 , 502815 (LKS)

Gastilionių ąžuolas

 

Rūšis – paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.), medžio apimtis 1.30 m. aukštyje 5,25 m; aukštis 21 m.
Gamtos paveldo objektas yra Kaišiadorių r., Rumšiškių sen, Trakų regioninio padalinio, Pravieniškių girininkijoje (362 kv., 24 skl), Kauno marių regioniniame parke, Gastilonių botaniniame-zoologiniame draustinyje.

Koordinatės 6081756 , 509778 (LKS)

Girionių parkas

 

Dendrologinę vertę turintis parkas, kurį sudaro dendrologiniu požiūriu vertingi želdynai bei kiti estetiniu požiūriu vertingi augalai. Parko plotas 104,45 ha. Girionių parko pietvakarine dalimi driekiasi Pakalniškių pažintinis takas. Girionių parkas yra Kauno r. sav., Samylų sen., Girionių k. ir Vaišvydavos k., VĮ Valstybinės miškų urėdijos, Dubravos regioniniame padalinyje, Vaišvydavos g-jos (47, 64, 65 kv.), Kauno marių regioniniame parke.

Koordinatės 6079918,502858 (LKS)

Taikos kalno ąžuolas

 

Rūšis – ąžuolas (Quercus), medžio apimtis 1.30 m. aukštyje 5,15 m; aukštis 21 m.

Gamtos paveldo objektas yra Kauno m. sav., Kauno m., Kauno miesto miškų (42 kv., 33 skl.) teritorijoje, prie Pažaislio vienuolyno.

Kitoje Pažaislio vienuolyno pusėje augo jo pirmtakas, ilgą laiką buvęs storiausias ir seniausias Kaune, kol sunyko ir galutinai buvo suniokotas vandalų. Jo apimtis buvo 6,7 m, aukštis – 23 m, o amžius siekė 800 metų. Šiandien ąžuolo galybę primena jam skirtas J.Šlivinsko sukurtas paminklas „Metraštis“. Ant akmenų paguldytoje masyvioje metalo plokštėje išraižytas buvusio ąžuolo skerspjūvis, o ant jo, lyg ant kamieno rievių, sužymėtos svarbiausias Lietuvos istorijos datos.

Rumšiškių miško ąžuolas

 

Rūšis – paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.), medžio apimtis 1.30 m. aukštyje 4,05 m; aukštis 32,5 m, buvo dvikamienis, 2010 m. vieną kamieną nulaužė stiprus vėjas. . Gamtos paveldo objektas yra Kaišiadorių r., Rumšiškių sen, Trakų regioninio padalinio, Pravieniškių girininkijoje (369 kv., 5 skl.), Kauno marių regioniniame parke, Gastilonių botaniniame-zoologiniame draustinyje.

Koordinatės  6081709 , 511490 (LKS)

Rumšiškių miško pušis

 

Medžio rūšis – paprastoji pušis (Pinus sylvestris L.). Medžio apimtis 1.30 m. aukštyje 4 m; aukštis 32 m. Medis yra gamtos paminklas. Gamtos paveldo objektas yra Kaišiadorių r., Rumšiškių sen, Trakų regioninio padalinio, Pravieniškių girininkijoje 363 kv. 10 skl., Kauno marių regioniniame parke, Gastilonių botaniniame-zoologiniame draustinyje.

Koordinatės 6082156 , 509882 (LKS)

Žiegždrių liepa

 

Medžio rūšis – mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.), medžio apimtis 1.30 m. aukštyje 4,3 m; aukštis 27 m. Kiti duomenys amžius ~ 250 metų. 3 m aukštyje kamienas šakojasi į 2 atšakas. Gamtos paveldo objektas yra Kauno r. sav., Samylų sen., VĮ Valstybinės miškų urėdijos, Dubravos regioninio padalinio, Vaišvydavos g-joje (8 kv., 17 skl.), Žiegždrių k., Kauno marių regioniniame parke.

Koordinatės 6083297, 504460 (LKS)

Žiglos maumedis

 

Rūšis – europinis maumedis (Larix decidua Mill.), medžio apimtis 1.30 m. aukštyje 3,1 m; aukštis 32 m. Gamtos paveldo objektas yra Kauno r. sav., Samylų sen., VĮ Valstybinės miškų urėdijos, Dubravos regioninio padalinio, Šilėnų g-jos (33 kv., 13 skl.), Viršužiglio miške, Kauno marių regioniniame parke, Kauno marių kraštovaizdžio draustinyje.

Koordinatės 6078176 , 511949 (LKS)

Kauno marių regioniniame parke gausu geologinių vertybių. Ypatingai kraštovaizdyje išsiskiria atodangos, net šešios iš jų yra valstybės saugomi gamtos paveldo objektai. Atodangos svarbios ne tik kaip geologijos mokslo ir pažinimo šaltinis – jos yra ir gamtinės buveinės, kuriose urvus rausia spalvingi saugomi paukščiai tulžiai. Šaltiniuotose pakrantėse gausu tufų telkinių, sufozinių cirkų.

Gamtos paveldo objektų statusą turi šios geologinės vertybės:

Dovainonių atodanga

 

Pati aukščiausia Kauno marių regioninio parko atodanga (siekia 42 metrus), dar vadinama Mergakalniu. Ant jos įrengta apžvalgos aikštelė.

Kaišiadorių raj. sav., Rumšiškių sen., Dovainonių k., 6076514, 515708(LKS)

Gastilionių atodanga

 

Vaizdingiausia Kauno marių regioninio parko atodanga. Ją pasiekti galima keliaujant pėsčiomis Rumšiškių miško pažintine trasa.

Kaišiadorių raj. sav., Rumšiškių sen., Dovainonių k., 6081761, 509552(LKS)

Gastilionių gūbrys

 

Gūbrio paviršiumi eina miško kelias, kuriuo galima nuvykti iki Rumšiškių pušies, dalimi driekiasi Gastilonių pažintinė trasa.

Kaišiadorių raj. Rumšiškių sen., Gastilonių botaninis-zoologinis draustinis, Valstybinės miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio, Pravieniškių girininkijos  (362-366 kv.), 6081996 , 509998 (LKS)

Kalniškių konglomeratų atodanga

 

Viena įspūdingiausių atodangų Kauno marių regioniniame parke. Atodangą išvysti galima keliaujant Žiegždrių geologiniu taku.

Kauno raj. sav., Samylų sen., Žiegždrių k.,6083664 , 504905 (LKS)

Lašinių akmuo

 

Strėvos dešiniajame krante gulintis skilandžio formos riedulys.

Kaišiadorių raj. sav. Rumšiškių sen. Lašinių k.,  Strėvos miškas,6074806,516631(LKS)

Lašinių konglomeratų atodanga

 

Laukinėje griovoje pūpsantys konglomerato dariniai, kurių didžiausias vadinamas Lašinių paltimi.

Kaišiadorių raj. sav. Rumšiškių sen., Lašinių k., Strėvos miškas, 6074995 , 516567 (LKS)

Strėvos atodanga

 

Tai sunkiai pasiekiama ir apžvelgiama atodanga (nebent užšalus Strėvai žiemą), kuri yra Lašinių piliakalnio su gyvenviete dalis.

Mokslininkai atodangos sluoksniuose yra aptikę gintaro dalelyčių.

Kaišiadorių raj. sav., Rumšiškių sen., Lašinių k, 6074612 , 516511 (LKS)

Žiegždrių atodanga

 

Atodangos pjūvyje atsiveria varvinių molių sluoksniai. Atodangos viršumi veda Žiegždrių geologinio tako dalis.

Kauno raj. sav., Samylų sen., Žiegždrių k.,6083015,503971(LKS)

Ramunės Mikitiejevos nuotraukos