Kauno marių regioninis parkas
MEŠKINIS ČESNAKAS DRAUDŽIAMŲ PREKIAUTI AUGALŲ SĄRAŠE
FACEBOOK
2022-05-03
MEŠKINIS ČESNAKAS DRAUDŽIAMŲ PREKIAUTI AUGALŲ SĄRAŠE
Nuo šiol meškos gali atsikvėpti – jų česnakų rinkti ir parduoti nebus galima, tad "bagažinių turgaus" sezonas augavietėse turėtų baigtis. 

Kai kuriuos laukinius augalus žmonės renka dideliais kiekiais ir net pardavinėja. Žmonių gobšumas ir besaikiškumas kelia pavojų negausioms retesnių augalų populiacijoms, todėl augalų rūšių, kuriomis draudžiama prekiauti, sąrašas papildytas visų rūšių pataisinių ir gegužraibinių šeimų augalais, meškiniais česnakais ir kitomis dekoratyviomis augalų rūšimis, kurias reikia saugoti. Šiuos augalus ir jų dalis draudžiama parduoti, transportuoti ar laikyti norint parduoti, siūlyti parduoti, jeigu jie nuskinti, nupjauti, išrauti, surinkti ar kitaip paimti iš gamtos jų natūralaus paplitimo vietose Lietuvos teritorijoje.

Kaip informuoja Aplinkos ministerija, šie pakeitimai nustatyti Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse ir Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąraše. Iki šiol Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąraše buvo nustatyta, kad draudžiama skinti ir prekiauti visų rūšių vandens lelijų ir šilagėlių žiedais bei išrauti, iškasti su šaknimis ar kitais naikinti paprastąjį burbulį, miškinę leliją, pavasarinę raktažolę, lieknąją plukę ir didžiažiedę rusmenę.

Tačiau nuo šiol šiuos augalus bei meškinius česnakus, visų rūšių gegužraibinių šeimos ir pataisinių šeimos augalus (išskyrus, kai pataisų, neįrašytų į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, sporinės varputės renkamos ir naudojamos kaip vaistinė žaliava) draudžiama parduoti, transportuoti ar laikyti norint parduoti, siūlyti parduoti.

Aplinkos ministerija šiuos pakeitimus parengė atsižvelgusi į tai, kad pataisinių šeimos (jai be pataisų dar priskiriama augalų gentis – padraika ir statusis atgiris) augalai lėtai auga, todėl jais prekiaujant gali sumažėti natūrali šių augalų populiacija. Dauguma žmonių šių augalų neatskiria nuo pataisų, todėl tikėtina, kad jie gali būti naudojami velykiniam stalui papuošti.

Administracinių nusižengimų kodeksas nesilaikantiems nustatyto draudimo asmenims numato baudą nuo 10 iki 30 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims baudą nuo 70 iki 140 eurų.

Prekybą meškiniais česnakais siūloma uždrausti įvertinus informaciją, kad juos žmonės pradėjo rinkti dideliais kiekiais ir pardavinėti. Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius pažymi, kad intensyvus meškinių česnakų naudojimas kelia grėsmę rūšies apsaugos būklei, nes masiškai pjaunant meškinių česnakų lapus kartu su žiedynstiebiu augalas praranda galimybę sukaupti kitų metų vegetacijai pradėti reikalingų maisto medžiagų. Tai ypač kenkia negausioms jų populiacijoms.

Didžioji dalis lietuviškųjų orchidėjų – gegužraibinių šeimos augalų mūsų šalyje yra saugomi ir pagal tarptautinę CITES konvenciją, tačiau šias rūšis sudėtinga atskirti, dažni jų naikinimo atvejai. Dėl to uždrausta prekiauti visomis šios šeimos augalų rūšimis. Siekiant apsaugoti dekoratyvių rūšių – paprastųjų burbulių, miškinių lelijų, pavasarinių raktažolių, lieknųjų plukių ir didžiažiedžių rusmenių – populiacijų mažėjimą dėl jų naudojimo ir buveinių pokyčių ar nykimo, taip pat uždrausta jų prekyba.

Šis draudimas taikomas tik natūraliose buveinėse augantiems augalams, jų žiedams, sėkloms bei kitoms dalims. Tačiau prašome saugoti mūsų šalies vietines augalų rūšis ir gėlių darželiuose ar ant palangių sodinti tik teisėtai užaugintus, padaugintus ir parduotus augalus.

Žinoma, savo poreikiams (ne visos giminės ar viso kaimo) nusiskinti vieną kitą meškinio česnako lapelį bus galima. Tačiau skinkite atsakingai, atskirus lapelius, kad išliktų žiedynas. Gamtai negaila dalintis savo gėrybėmis su dvikojais, jei tik jie jaučia saiką. Visgi tai, ką matome meškinių česnakų augavietėse – ištrypti, išdraskyti, išpjauti ištisi sąžalynai su visais žiedynais, renkami augalai masiškais kiekiais – nuvilia. Kol žmonės gamtoje elgsis neatsakingai ir savanaudiškai, tol bus reikalingi draudimai ir ribojimai.


Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją, 2022-05-03
Kauno mariųregioninis parkas
Kauno marių regioninis parkas
Biudžetinė įstaiga, Miškininkų g. 2, Vaišvydavos k., LT-53106 Kauno r., tel. (8-37) 383 071, el. p. info@kaunomarios.lt
Duomenys apie Kauno marių regioninio parko direkciją kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 193371328.
Visos teisės saugomos. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.