Kauno marių regioninis parkas
Natura 2000
FACEBOOK
Natura 2000

Kas yra Natura 2000?

Natura 2000 tai Europinės svarbos saugomos teritorijos skirtos išsaugoti biologinei įvairovei, kurios Lietuvoje steigiamos dviejų direktyvų pagrindu. Paukščių ir Buveinių direktyvos ratifikuotos Lietuvai stojant į Europos Sąjungą. Natura 2000 saugomų teritorijų tinklą sudaro Paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) ir Buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST).

Daugiau informacijos apie Natura 2000 teritorijas, taip pat ir kitas saugomas teritorijas, jų ribas Lietuvoje galite rasti Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenų bazėje https://stk.am.lt

Kauno marių regioninio parko direkcija administruoja šias jai priskirtas Natura 2000 saugomas teritorijas:

 

Nr.

Pavadinimas

Kodas

Tipas

Plotas

Saugomos vertybės, steigimo tikslai

1.

Milikonių fortas

LTKAU0008

BAST

2

Europinis plačiaausis

2.

Kauno ąžuolynas

LTKAU0020

BAST

61

Niūriaspalvis auksavabalis

3.

Babtų-Varluvos miškai

LTKAU0024

BAST

349

9020, Plačialapių ir mišrūs miškai; 9050, Žolių turtingi eglynai; 9180, Griovų ir šlaitų miškai; Baltamargė šaškytė; Didysis auksinukas

4.

Neries upė

LTVIN0009

BAST

2399

3260, Upių sraunumos su kurklių bendrijomis; Baltijos lašiša; Kartuolė; Paprastasis kirtiklis; Paprastasis kūjagalvis; Pleištinė skėtė; Salatis; Ūdra; Upinė nėgė

5.

Vaiguvos miškas

LTKAI0004

BAST

665

Niūriaspalvis auksavabalis

6.

Romainių ąžuolynas

LTKAU0028

BAST

37

Niūriaspalvis auksavabalis

7.

Kamšos miškas

LTKAU0003

BAST

321

9180 Griovų ir šlaitų miškai; Purpurinis plokščiavabalis

8.

Gelnų miškas

LTKED0010

BAST

234

9020, Plačialapių ir mišrūs miškai; 9050, Žolių turtingi eglynai; 9080, Pelkėti lapuočių miškai

9.

Nevėžio žemupys

LTKAU0002

BAST

1092

6210, Stepinės pievos; 6430, Eutrofiniai aukštieji žolynai; 6450, Aliuvinės pievos; 6510, Šienaujamos mezofitų pievos; 9050, Žolių turtingi eglynai; 9160, Skroblynai; 9180, Griovų ir šlaitų miškai; 91E0, Aliuviniai miškai; Ūdra

10.

Lapainios slėnis

LTKAI0006

BAST

221

6210, Stepinės pievos; 6270, Rūšių turtingi smilgynai; 6430, Eutrofiniai aukštieji žolynai; 6450, Aliuvinės pievos; 6510, Šienaujamos mezofitų pievos; 7160, Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės; 7220, Šaltiniai su besiformuojančiais tufais; 9050, Žolių turtingi eglynai; 9180, Griovų ir šlaitų miškai; 91D0, Pelkiniai miškai; Niūriaspalvis auksavabalis

11.

Gaižiūnai

LTJOA0006

BAST

530

2330, Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės; 4030, Viržynai; 6120, Karbonatinių smėlynų smiltpievės

12.

Dubravos sengirė

LTKAU0013

BAST

120

9010 Vakarų taiga

13.

Strėvininkų miškas

LTKAI0002

BAST

194

Niūriaspalvis auksavabalis; Purpurinis plokščiavabalis

14.

Rokų fortas

LTKAU0012

BAST

8

Europinis plačiaausis; Kūdrinis pelėausis

15.

Kauno marios

LTKAU0007

BAST

9020

5130, Kadagynai; 6210, Stepinės pievos; 7220, Šaltiniai su besiformuojančiais tufais; 8220, Silikatinių uolienų atodangos; 9010, Vakarų taiga; 9050, Žolių turtingi eglynai; 9070, Medžiais apaugusios ganyklos; 9180, Griovų ir šlaitų miškai; Kartuolė; Kūdrinis pelėausis; Niūriaspalvis auksavabalis; Purpurinis plokščiavabalis; Salatis; Ūdra

16.

Labūnavos miškas

LTKED0001

BAST

401

Baltamargė šaškytė; Didysis auksinukas; Kraujalakinis melsvys

17.

Naujosios Fredos fortas

LTKAU0011

BAST

6

Europinis plačiaausis

18.

Jiesios upė ir jos slėniai

LTKAU0014

BAST

448

9180, Griovų ir šlaitų miškai; Purpurinis plokščiavabalis; Ūdra

19.

Julijanavos fortas

LTKAU0010

BAST

5

Europinis plačiaausis

20.

Būdos ir Pravieniškių miškai

LTKAI0005

BAST

1004

9050, Žolių turtingi eglynai; 9080, Pelkėti lapuočių miškai; 9160, Skroblynai; 91E0, Aliuviniai miškai; Baltamargė šaškytė; Didysis auksinukas

21.

Kauno marios

LTKAUB008

PAST

8293

Juodųjų peslių (Milvus migrans), plovinių vištelių (Porzana parva), tulžių (Alcedo atthis) apsaugai

22.

Labūnavos miškas

LTKEDB001

PAST

3978

Mažųjų erelių rėksnių (Aquila pomarina) apsaugai

23.

Nevėžio upės slėnis

LTKAUB004

PAST

1154

Griežlės (Crex crex) apsaugai

24.

Babtų-Varluvos miškai

LTKAUB006

PAST

4419

Vidutinių margųjų genių (Dendrocopos medius), baltnugarių genių (Dendrocopos leucotos) apsaugai

25.

Būdos-Pravieniškių miškai

LTKAIB006

PAST

5173

Vapsvaėdžių (Pernis apivorus), jerubių (Bonasa bonasia), gervių (Grus grus), žvirblinių pelėdų (Glaucidium passerinum), juodųjų meletų (Dryocopus martius), vidutinių margųjų genių (Dendrocopos medius), baltnugarių genių (Dendrocopos leucotos), tripirščių genių (Picoides tridactylus) apsaugai

NATURA 2000 IŠMOKOS MIŠKŲ TERITORIJOSE

Privačių miškų savininkams ar jų asociacijoms, kurių valda yra Natura 2000 teritorijoje ir joje aptinkama EB svarbos miškų buveinė (pvz., 9010 *vakarų taiga, 9020 *plačialapių ir mišrūs miškai, 9050 žolių turtingi eglynai ir kt.) ar potenciali buveinė ir/ar EB svarbos rūšių radavietės ar buveinės, 2015-2020 m. laikotarpiu bus teikiama finansinė parama už šiuos miško valdoje nustatytus ūkinės veiklos apribojimus:

 

  • 1.      Draudžiami (atidėti) pagrindiniai miško kirtimai arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10 procentų medyno tūrio per 10 metų)). Kompensacijos dydis – 272 EUR/ha (pirminiu ne ilgesniu kaip 5 metų laikotarpiu). Pasibaigus pirminiam 5 metų laikotarpiui – 200 EUR/ha. Išmoka kasmetinė.
  • 2.      Draudžiami ugdomieji miško kirtimai, brandžių medžių iškirtimas, draudžiami ar apriboti sanitariniai kirtimai, paliekant tam tikrą džiūstančių medžių ar sausuolių skaičių 1 ha, Kompensacijos dydis – 155 EUR/ha. Išmoka kasmetinė.
  • 3.      Plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių. Kompensacijos dydis – 156 EUR/ha. Išmoka vienkartinė.
  • 4.      Sanitariniais kirtimais draudžiama iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius. Kompensacijos dydis – 62 EUR/ha. Išmoka kasmetinė.

 

Kompensacinės išmokos už valdoje taikomus apribojimus bus skiriamos privačių miškų savininkams ar jų asociacijoms, kai valdos plotas Natura 2000 teritorijoje, kuriame taikomi miško kirtimų apribojimai yra ne mažesnis kaip 0,5 ha.

2007-2014 m. laikotarpiu visi pareiškėjai, siekdami Natura išmokų, privalėjo pirmiausia kreiptis į saugomos teritorijos direkciją dėl pažymos apie miško valdoje nustatytus apribojimus.

 

Nuo 2015 m. daliai pareiškėjų nebereiks kreiptis į saugomos teritorijos direkciją, kadangi deklaruoti miško naudmenas bus galima iš karto nustatytose teritorijose. Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) šios nustatytos teritorijos žymimos skirtingų spalvų ženklais ir kodais - PK, UK, NM ar DM. Ar miško valda patenka į tokias teritorijas, kuriose iš anksto identifikuoti apribojimai, galima sužinoti prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) seniūnijoje ar savarankiškai arba apsilankius interneto svetainėjewww.geoportal.lt. Taip pat šią informaciją galima sužinoti saugomų teritorijų direkcijose ar Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje.

 

Jei miškas patenka į PK, UK, NM, DM kodais pažymėtus plotus

 Jei miško valda ar jos dalis patenka į bent vieną iš PK, UK, NM ar DM kodais pažymėtų plotų ir yra ne mažesnė kaip 0,5 ha, miško savininkas gali iš karto, be saugomos teritorijos direkcijos pažymos, deklaruoti pažymėtą plotą jam priklausančioje miško valdoje. Jei valda patenka į keliais kodais pažymėtus plotus, miško savininkas savo nuožiūra pasirenka pagal kokį kodą nori deklaruoti miško plotą. Tik plotus, kurie pažymėti NM kodu (t.y. kai plynų kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių) deklaruoti galima tada, kai miško savininkui yra ar buvo išduotas leidimas kirsti mišką. Jei tokio leidimo savininkas neturi ir kirsti miško neplanuoja, prašyti išmokų už apribotus plynus kirtimus draudžiama.

Miško savininkai, kurių valdos patenka į PK, UK, NM ar DM kodais pažymėtus plotus deklaruodami savarankiškai ar seniūnijose turi turėti šiuos dokumentus:

·         Miško nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus.

·         Įgaliojimą (jei paraišką teikia įgaliotas asmuo)

·         Miškotvarkos projektą arba Valstybinės miškų tarnybos pažymą apie miškų valstybės kadastro duomenis.

·         Leidimą kirsti mišką – kai siekiama išmokų už apribotus plynus kirtimus.

 

 

Jei miškas nepatenka į PK, UK, NM ar DM kodais pažymėtus plotus

Miško savininkai, kurių valda ar jos dalis nepatenka į PK, UK, NM ar DM kodais pažymėtus plotus Natura teritorijoje, siekdami kompensacinės išmokos už valdoje taikomus apribojimus, privalės kreiptis į saugomos teritorijos direkciją dėl pažymos. Ši pažyma bus reikalinga deklaruojant miško naudmenas seniūnijoje ar savarankiškai elektroniniu būdu.

Miško savininkas saugomos teritorijos direkcijai turės pateikti šiuos dokumentus:

 

·         Prašymą

·         Miško nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus.

·         Įgaliojimą (jei prašymą teikia įgaliotas asmuo)

·         Miškotvarkos projektą su nustatytais ūkinės veiklos apribojimais arba Valstybinės miškų tarnybos pažymą arba Išvadą apie valdoje nustatytą EB svarbos paukščių veisimosi vietą

·         Leidimą miškui kirsti - kai siekiama išmokų už apribotus plynus kirtimus.

Pažymų išdavimo tvarka (rengiama)

 

 

PARAMA MIŠKŲ SAVININKAMS UŽ EUROPOS BENDRIJOS SVARBOS PAUKŠČIŲ VEISIMOSI VIETŲ APSAUGĄ

Nuo 2015 m. paramą pagal veiklą „Natura 2000 išmokos miškuose“ galės gauti ir tie privačių miškų savininkai, kurių valda nepatenka į Natura 2000 teritoriją, tačiau valdoje yra nustatyta EB svarbos paukščių (pvz. mažojo erelio rėksnio, juodojo gandro, jūrinio erelio, gyvatėdžio, vapsvaėdžio, uralinės pelėdos ar lututės, kt.) veisimosi vieta ar kurtinio tuokvietė, kurioje pagal Miško kirtimų taisyklių reikalavimus yra draudžiami pagrindiniai miško kirtimai.

 

Miško savininkui už valdoje ar jos dalyje draudžiamus pagrindinius miško kirtimus pirmus 5 metus būtų mokama 272 EUR/ha kompensacija, vėliau, pasibaigus 5 metų laikotarpiui – 200 EUR/ha kompensacija. Miško savininkai, siekdami išmokos už draudžiamus pagrindinius kirtimus paukščių veisimosi vietoje, deklaruodami mišką, privalės turėti arba miškotvarkos projektą, arba Išvadą apie valdoje nustatytą EB svarbos paukščių veisimosi vietą. Tiek miškotvarkos projekte, tiek Išvadoje  turi būti pateikta informacija apie valdoje nustatytą EB svarbos paukščių veisimosi vietą ir kokiame miško plote draudžiami pagrindiniai kirtimai. Deklaruojant vald, Paraiškų priėmimo sistemoje reikia pasirinkti kodą PK (uždrausti pagrindiniai kirtimai)

Svarbu žinoti, kad išmoka mokama tik tuo atveju, jei miškas valdoje, kur nustatyta EB svarbos paukščių rūšies veisimosi vieta jau yra pasiekęs IV grupės miškams taikomą kirtimų amžių. Pvz. jei veisimosi vieta nustatyta eglyne, išmoka būtų mokama už tą plotą, kuriame eglynas yra ne jaunesnis kaip 71 m. amžiaus.

Dėl Išvadų miško savininkai turėtų kreiptis į miškotvarkos projektų rengėjus.

Išvadas gali išduoti tik miškotvarkos projektų rengėjai, kurie yra įregistruoti Valstybinėje miškų tarnyboje. Miškotvarkos projektų ir Išvadų rengėjai prieš rengdami dokumentus turėtų patikrinti  ar duomenys apie EB svarbos paukščių lizdavietes yra pateikti  Saugomų rūšių informacinei sistemai (SRIS) arba Miškų kadastro integruotai informacinei sistemai (MKIIS). Apie SRIS registruotas lizdavietes informacija teikiama www.sris.lt . Miško savininkai norėdami iš anksto sužinoti ar jų valda patenka į EB svarbos paukščių veisimosi vietą ar tuokvietę, gali kreiptis į  Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ar artimiausią saugomos teritorijos direkciją,  VĮ miškų urėdiją ar Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės teritorinius poskyrius.

 

_________________________________________________________________________

 

Paraiškas pagal priemonės „Su Natura 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklos sritį „Parama Natura 2000 miškuose“ galima teikti nuo balandžio 13 d. ne tik seniūnijose, bet ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biuruose. Pareiškėjai, turintys galimybes naudotis elektronine bankininkyste, deklaruoti gali savarankiškai, jungdamiesi prie VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro administruojamos Paraiškų priėmimo informacinės sistemos. Deklaravimas baigsis 2015 m. birželio 15 d.Vėluojantieji pateikti paraiškas dar galės atlikti iki 2015 m. liepos 10 d., tačiau galutinė paramos suma bus mažinama 1 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną.


Kauno mariųregioninis parkas
Kauno marių regioninis parkas
Biudžetinė įstaiga, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija, Jono Biliūno g. 55, LT-29110 Anykščiai, el. p. aukstaitija@saugoma.lt, Kauno marių regioninio parko grupė, Miškininkų g. 2, Vaišvydavos k., Kauno raj., tel. +370 373 83071.
Duomenys apie Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 306108968.
Visos teisės saugomos. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.