Kaip ir kasmet, rudens pradžioje ateina metas pasirūpinti per sezoną gerokai suvešėjusiomis ypatingų gamtinių buveinių „šukuosenomis“. Keletą dienų iš Paukščių salų sklido pjovimo priemonių garsai. Ir visa tai tam, kad būtų palaikoma tinkama buveinė sparnuočiams.

Arlaviškių ornitologinis draustinis, apimantis Paukščių salas, yra vienas vizualiai raiškingiausių Kauno marių regioninio parko kraštovaizdžio akcentų. Trys salelės tarsi įsiterpusios į kito, Kauno marių kraštovaizdžio draustinio glėbį ar jo „apkabintos“ iš visų pusių. Ornitologinio draustinio paskirtis – išsaugoti Lietuvos raudonojoje knygoje įrašytų ir kitų rūšių paukščius bei jiems tinkamas buveines. Užtvenkus Nemuną, Paukščių salos ilgą laiką buvo apaugusios tik žoline augmenija, todėl čia veisėsi daug įvairių vandens paukščių rūšių, tarp jų ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos mažosios žuvėdros, pilkosios ir šaukštasnapės antys, įvairūs tilvikai, buvo įsikūrusi didžiulė rudagalvių kirų kolonija. Nuo 2007 salos pradėtos šienauti, iškirsti medžiai ir krūmai, praktikuota ganiava, organizuotos salapjūtės, taip sukuriant sąlygas retiems, ypač tilvikiniams, paukščiams veistis. Kelerių metų pastangos sukurti tinkamą buveinę, neiškirtus atžalų, krūmų ir kitos augmenijos, išeitų perniek. Todėl direkcija kasmet ieško būdų kaip įgyvendinti gamtotvarkos priemones.

Keletą metų buvo organizuojama akcija „Robinzonų sala“: savanoriai buvo kviečiami trumpam apsigyventi saloje, o mainais už galimybę nakvoti negyvenamoje saloje – atsidėkoti gamtai šalinant atželiančius krūmus ir medelius.

Šįmet salose gamtotvarka buvo įgyvendinama panaudojant lėšas, gautas iš Aplinkos rėmimo programos – žolinę ir sumedėjusią augmeniją šalino pasamdyta aplinkos darbų įmonė.


R. Mikitiejevos nuotr.