Pica pica

Šiandien, vasario 9 – ąją, minima Picos diena. Mes, gamtos mylėtojai, nors ir labai mėgstam, bet minim kitokią – Pica pica dieną. Ar žinai, kas tai?

Pica pica – tai paprastoji šarka. Lietuvoje dažna, aptinkama visoje šalies teritorijoje. Gyvena paupių, paežerių krūmynuose, mėgsta įsikurti laukuose bei pievose esančiuose krūmynuose. Šarkos gana atsargios, žmogaus arti neprisileidžia ir pamačiusios jį ar kokį plėšrūną, pradeda triukšmauti arba netrukus tyliai nuskrenda.

Laikoma, kad paprastosios šarkos yra ne tik vieni iš protingiausių paukščių, bet ir gyvūnų apskritai.

Ar žinojai, kad paprastosios šarkos geba atpažinti save veidrodyje bei atskirti žmones vieną nuo kito? Šios savybės, kaip ir gebėjimas rasti paslėptą maistą parodo paprastosios šarkos intelektą.

Mitas ar tiesa, kad šarkos mėgsta blizgius daiktus ir juos vagia?

Mūsų visuomenėje sklinda toks mitas, tačiau mokslininkai nustatė, kad šie gudrūs paukščiai visai nesidomi juvelyriniais dirbiniais ar, pavyzdžiui, aliuminio folija. Žinoma, kartais gali pasitaikyti, kad susimaišiusios vietoj riešutų šarkos nusineš smulkių daiktų. Tačiau šie atvejai išlieka labiau išimtis, nei taisyklė.

Kokius paukščius galima pamatyti prie Kauno marių?

Kauno mariose rasta perint apie 100 ausuotųjų kragų (Podiceps cristatus) porų ir apie 170 laukių (Fulica atra) porų. Tai – vienos didžiausių šių rūšių kolonijos Vidurio Lietuvoje. Mariose taip pat gana gausu ir kitų vandens ir pelkių paukščių. Rasta perint apie 10 mažųjų kragų (Podiceps nificollis) porų, apie 65 – pilkųjų garnių (Ardea cinerea) porų, apie 80 – didžiųjų ančių (Anas platyrhynchos) porų, po 20 – dryžgalvių kryklių (Anas querquedula) ir rudagalvių ančių (Aythva ferina) porų, 30 – kuoduotųjų ančių (Aythya fuligula) porų, 20 – ilgasnapių vištelių (Rallus aquaticus) porų, 40 – nendrinių vištelių (Gallinula chloropus) porų ir kt.

Didžiausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys yra svarbi migruojančių vandens ir pelkių paukščių poilsio vieta. Kauno mariose nuolat stebimos vienos didžiausių Lietuvos vidaus vandenyse migruojančių gulbių nebylių (Cygnus olor), kuoduotųjų ančių, klykuolių (Bucephala clangula) ir laukių sankaupos.

Kauno marių pakrantės, seklumos ir salos yra svarbios daugelio vandens ir pelkių paukščių perimvietės. Čia sutinkama 25 retų ir nykstančių paukščių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, rūšys. Kauno marios yra svarbios tulžių (Alcedo atthis), juodųjų peslių (Milvus migrans), plovinių vištelių (Porzana parva) apsaugai.

Martos Šumauskaitės nuotrauka