Archeologinio žygio ,,Barstukų takais” įspūdžiai

Šeštadienį leidomės į archeologinį žygį „Barstukų takais“, skirtą Europos paveldo dienoms paminėti. Po lietingos savaitės oras pagaliau buvo mūsų pusėje, tad Dovainonių apylinkes galėjome pažinti ne tik iš pasakojimų, bet ir savo kojomis.

Žygį vedė archeologas dr. Laurynas Kurila, Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriaus vedėjas, tyrinėjęs ir Dovainonių–Kapitoniškių pilkapynus, bei Rumšiškių kultūros centro Dovainonių salės specialistė, „Barstukų tako“ idėjos autorė Vaida Kirelytė-Gagė.

O pamatyti ir išgirsti tikrai buvo ką. Kelionę pradėjome nuo vadinamosios „Vyskupo vilos“, dar žinomos kaip „Dolerio“ namas, vėliau užsukome prie dailininkų Vlado ir Barboros Didžiokų sodybos. Dovainonyse apsigyvenęs Vladas Didžiokas čia tapė apylinkių peizažus, tad šiandien vaikštant tomis pačiomis vietomis įdomu įsivaizduoti kraštovaizdį, kurį prieš beveik šimtmetį matė dailininkas.

Ne mažiau smalsumo sukėlė Dovainonių kupolas – buvusi Kauno radijo gamyklos techninė bandymų stotis, kurioje buvo atliekami televizorių ir jų komponentų elektromagnetinio suderinamumo bandymai. Šalia jo aplankėme ir vietinių „Puntuko broliu“ pramintą didžiulį akmenį.

Toliau senąja Alytaus kelio atkarpa ir „vilko keliuku“ pasiekėme vietinio gyventojo sodybą, kur galėjome iš arti apžiūrėti Dovainonių žemėje aptiktus archeologinius radinius.

Tačiau didžiausia žygio dalis buvo skirta tam, ką šios apylinkės saugo jau daugelį šimtmečių. Ieškojome miške pasislėpusių pilkapių, aplankėme Dovainonių piliakalnį, keliavome „Barstukų taku“ ir galiausiai pasiekėme Mergakalnį. Čia susipynė archeologija, vietos žmonių pasakojimai ir legendos, o dr. Laurynas Kurila padėjo geriau suprasti, ką iš išlikusių žemės sampilų, radinių ir kitų pėdsakų archeologai gali sužinoti apie kadaise šiose apylinkėse gyvenusias bendruomenes.

Šiandien žvelgiant į Kauno marias sunku įsivaizduoti, kaip stipriai per laiką pasikeitė šis kraštovaizdis. Ten, kur dabar plyti marių vanduo, kadaise tekėjo Nemunas, driekėsi keliai, gyveno žmonės. O dalis jų istorijos iki šiol išlikusi Dovainonių miškuose, šlaituose ir žemėje – tereikia mokėti ją pastebėti.

Ačiū dr. Laurynui Kurilai ir Vaidai Kirelytei-Gagei už žinias, istorijas ir Dovainonių pažinimą iš visai kitos perspektyvos. Ačiū ir visiems, kurie kartu įveikė 11 kilometrų ir nepabūgo ieškoti to, kas ne visada iš pirmo žvilgsnio matoma.

Iki kitų susitikimų Kauno marių regioniniame parke!