Apie Kauno marių regioninį parką
Kauno marių regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu, siekiant išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio kraštovaizdžio kompleksą, didžiąsias atodangas, užlietas Nemuno intakų žiotis, unikalų Pažaislio vienuolyno architektūrinį kompleksą, Kauno marių gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, ypač vertingą Gastilionių mišką su miegapelių populiacija bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Regioninio parko paskirtis nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“.
1997 – 2022 m. veiklą vykdė Kauno marių regioninio parko direkcija, kuri užtikrino Kauno marių regioninio parko apsaugos režimą ir koordinavo regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą.
Nuo 2022 m. liepos 1 d. įkurta Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija, kuri apjungė Anykščių, Asvejos, Biržų, Sartų ir Gražutės, Kauno marių, Krekenavos ir Sirvėtos regioninių parkų direkcijas ir perėmė direkcijų veiklą (nuostatai).
Parkas apima dalį Kauno miesto, Kauno ir Kaišiadorių rajonų teritorijų. Kauno marių regioninio parko plotas – 9852 ha.
Kauno marių regioninis parkas unikalus savo istorine patirtimi ir išraiškingu kraštovaizdžiu, kurį formuoja marių vandenys su pusamžiais miškais virtusiomis apsauginių želdinių juostomis ir išlikusiais sengirių ploteliais, neįsivaizduojamas be mariose baltuojančių jachtų, puošnių Pažaislio bažnyčios bokštų bei aukštų stačiašlaičių pakrančių. Kauno marių vanduo virš jūros lygio pakilęs 44 metrus, o aukščiausia parko vieta Pastrėvio miške – 93 m virš jūros lygio. Plačiausioje vietoje marios siekia 3,3 km, o siauriausioje – 0,3 km. Giliausia Kauno marių vieta siekia 22 metrus, o bendras pakrančių ilgis (iki Balbieriškio) – 200 km.
Daugiau nei prieš 50 metų atsiradusios Kauno marios – didžiuliu tvenkiniu virtusi Nemuno dalis, unikalus gamtos ir žmogaus kūrinys, gausus atodangų ir užtvindytų upelių slėnių – fiordų. Marios tarsi į vieną virtinę suvėrė daugybę įspūdingų gamtos bei kultūros paveldo objektų – šie traukia lankytojų akį ir žadina smalsumą.
Regioniniame parke stūksantis Pažaislio vienuolyno ansamblis, fortai, piliakalniai, S. Nėries memorialinis muziejus ir Lietuvos liaudies buities muziejus – išskirtinis kultūros paveldas, atspindintis gamtos ir kultūros vienovę. Materialusis senojo Nemuno slėnio reliktas – iš būsimų marių dugno iškelta autentiška Rumšiškių bažnyčia ir varpinė.
Kauno marių regioninis parkas pasižymi didele biologine įvairove. Čia yra vienintelė mūsų krašto vieta, kur trijose augavietėse dar aptinkama griežtai saugoma rūšis – gauruotasis gvazdikas. Rumšiškių miško pušis ir Žiglos maumedis yra storiausi tos rūšies medžiai Lietuvoje. Čia galima išvysti retų rūšių gyvūnų, paukščių, augalų, grybų: didžiųjų miegapelių, tulžių, krokinių minkštenių, niūraspalvių auksavabalių, kūdrinių pelėausių. Apsilankius šioje vaizdingoje Lietuvos dalelėje, norėsis grįžti dar ne kartą.
FUNKCIONIO PRIORITETO ZONŲ PAVADINIMAI | PLOTAS, ha | PROCENTAI |
KONSERVACINIO PRIORITETO ZONOS | 4550 | 46,0% |
Gamtiniai draustiniai Hidrografiniai Botaniniai-zoologiniai Botaniniai Ornitologinis |
1242 209 915 105 13 |
12,5% 2,1% 9,3% 1,1% |
Kultūriniai draustiniai Archeologiniai Architektūriniai Etnokultūriniai |
206 76 61 69 |
2,1% 0,8% 0,6% 0,7% |
Kompleksiniai draustiniai Kraštovaizdžio draustiniai sausumos plotas vandens plotas |
3102
801 |
31,4%
8,1% |
EKOLOGINĖS APSAUGOS PRIORITETO ZONOS Kelių, vandens telkinių ir kt. apsaugos zonos bei regioninio parko buferinės apsaugos zonos |
711
711 |
7,2%
7,2% |
REKREACINIO PRIORITETO ZONOS (SAUSUMOS\ VANDENS) |
1433 882 551 |
14,5% 8,9% 5,6% |
KITOS PASKIRTIES ZONOS Vandens ūkio Laivuojama akvatorijos dalis Gyvenamoji Eksploatacinė |
5066 3333 1628 64 42 |
51,3% 33,8% 16,5% 0,6% 0,4% |
EDUKACINĖ MUZIEJINĖ Bendras KMRP plotas, ha Buferinės apsaugos zonų plotas |
50 213 9869 1292 |
0,5% 2,2% |
Draustiniai regioniniame parke užima 4550 ha, tarp jų kraštovaizdžio draustiniai užima 3102 ha, gamtiniai draustiniai – 1242 ha, kultūriniai draustiniai – 206 ha.
Kauno marių kraštovaizdžio draustinis skirtas išsaugoti Kauno marių centrinės erdvės su aukštais Nemuno slėnio šlaitais, didžiosiomis atodangomis Rumšiškių miške kraštovaizdį, slėnio šlaitams būdingų augaviečių miškus, išsaugoti ir eksponuoti archeologijos vertybes (Samylų piliakalnį su gyvenviete, Samylų II piliakalnį, Viršužiglio dvarvietę, Dovainonių, Kapitoniškių pilkapynus, Dovainonių, Kapitoniškių piliakalnį) bei vienkieminio kaimo teritorijos užstatymo pobūdį Kapitoniškėse.
Strėvos kraštovaizdžio draustinis skirtas išsaugoti Strėvos žemupio slėnio vaizdingą kraštovaizdį, pakrančių miškus, juose susiformavusias Europos Bendrijos svarbos 9180 Griovų ir šlaitų miškų, 6210 Stepinių pievų, 6270 Rūšių turtingų smilgynų buveines, išsaugoti ir eksponuoti Lašinių piliakalnį su gyvenviete.
Karčiupio hidrografinis draustinis apima Karčiupio upelio slėnį ir visą jo intakų sistemą. Tikslas – išsaugoti nepakeistą Karčiupio upelio ir jo intakų hidrografinę struktūrą, gamtinį kraštovaizdžio pobūdį.
Uolės hidrografinis draustinis apima Uolės upelio įlanką ir aplink ją esančius Rumšiškių miškus. Tikslas – išsaugoti Uolės įlankos – „fiordo”, susiformavusio užtvenkus Kauno marias, gamtinį kraštovaizdžio pobūdį ir savitumą.
Pravienos hidrografinis draustinis apima Pravienos upelio slėnį ir jo intakus. Tikslas – išsaugoti Pravienos upelio, jo intakų hidrografinę sandarą, gamtinį kraštovaizdžio pobūdį.
Dabintos botaninis-zoologinis draustinis apima Dabintos mišką ir Dabintos salą, esančią Kauno mariose. Tikslas – išsaugoti du skirtingus augalijos kompleksus – išlikusį nepaprastai vaizdingą šimtametį pušyną ir užžėlusią pelkėjančią marių pakrantę bei Dabintos salą, išsaugoti retas paukščių rūšis (juodąjį peslį, įvairius genius, ulduką) ir jų perimvietes bei retųjų augalų rūšis (smiltyninį gvazdiką, miškinę varnalėšą, dirvinį česnaką).
Piliuonos botaninis-zoologinis draustinis apima teritoriją kairėje Nemuno pusėje ties Piliuonos gyvenviete. Nemuno slėnio šlaitu draustinis nutįsta nuo Arlaviškių botaninio draustinio iki pietinės regioninio parko ribos. Tikslas – išsaugoti Nemuno slėnio žemutinės terasos teritoriją, kurioje gausu užliejamų pievų, įvairaus dydžio pelkių, ir retas paukščių rūšis (juodakrūtį bėgiką, gaiduką, raudonkojį tuliką, didžiąją kuolingą) ir jų perimvietes bei retųjų augalų rūšis (raudonąją ir baltijinę gegūnes, vyriškąją gegužraibę, mėlynąjį palemoną, paprastąjį kardelį, šiurkštųjį katilėlį).
Gastilionių botaninis-zoologinis draustinis apima dalį Rumšiškių miško teritorijos ir Paežerojaus ežerą. Tikslas – išsaugoti būdingą senovinių aliuvinių lygumų augaviečių mišką, Paežerojaus ežerą, Europos Bendrijos svarbos 9050 Žolių turtingų eglynų, 9080 Pelkėtų lapuočių miškų, 9160 Skroblynų, 91D0 Pelkinių miškų, 9020 Plačialapių ir mišrių miškų buveines, saugomų paukščių rūšis (jūrinius erelius, juoduosius peslius, vištvanagius, mažuosius erelius rėksnius) ir vieną unikaliausių Rumšiškių miško zoologinių vertybių – ypač retų Lietuvoje žinduolių – didžiųjų miegapelių populiaciją.
Arlaviškių botaninis draustinis apima Arlaviškių mišką marių pakrantės šlaite, kurio dalyje auga natūralus kadagynas. Draustinyje taip pat auga šie saugomi augalai: boloniniai katilėliai, melsvieji gencionai, gauruotieji gvazdikai. Paprastųjų kadagių ekotopas yra unikalus visame KMRP. Draustinio tikslas – išsaugoti marių šlaituose esančias Europos Bendrijos svarbos 5130 Kadagynų, 6210 Stepinių pievų, 7220 Šaltinių su besiformuojančiais tufais, 9180 Griovų ir šlaitų miškų buveines, retas ir nykstančias augalų rūšis (boloninį katilėlį, melsvąjį gencijoną, dirvinį česnaką, gauruotąjį gvazdiką).
Arlaviškių ornitologinis draustinis apima 13 ha ploto dvi apaugusias tankiais nendrių, švendrų sąžalynais ir krūmais bei pavieniais medžiais viena šalia kitos esančias saleles Kauno marių tvenkinyje. Draustinio tikslas – išsaugoti saugomų paukščių rūšis (didįjį baublį, plovinę ir ilgasnapę višteles, švygždą, didžiąją ir mažąją krakšles, laukį, kragą, nendrinę lingę, šaukštasnapę antį, pilkąją antį, rudę).
Pažaislio architektūros draustinis apima Pažaislio architektūros ansamblį, jį supančią vizualinės apsaugos zoną ir Pažaislio parką. Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti XVII–XVIII a. unikalų Lietuvos baroko architektūros paminklą – Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblį, kurį sudaro barokinė bažnyčia, vienuolyno korpusai, forestoriumas, oficinos, eremitų nameliai, šuliniai, bokštas ir kiti pagalbiniai pastatai, ir vaizdingą jo aplinką;
Kauno tvirtovės V forto architektūrinis draustinis apima V forto ir jo apsauginių zonų teritoriją. Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti XIX amžiaus pabaigos–XX amžiaus pradžios Kauno tvirtovės antrojo žiedo vieną stambiausių technikos ir architektūros vertybių – V forto teritoriją;
Palemono gynybinių įtvirtinimų archeologinis draustinis apima Vieškūnų piliakalnio ir senovės gyvenvietės bei Palemono (geležinkelio) forto liekanų su blindažų grandine teritoriją. Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti XV ir XX amžių pradžios gynybinių įtvirtinimų – Geležinkelio (Palemono) forto liekanų su blindažų grandine kompleksą, Vieškūnų piliakalnio ir senovės gyvenvietės teritoriją;
Surgantiškės archeologinis draustinis apima archeologinių vertybių sankaupos teritoriją (Maisiejūnų piliakalnį su senovės gyvenviete, Surgantiškių piliakalnį, Maisiejūnų/Surgantiškių pilkapyną). Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti įspūdingą archeologijos vertybių sankaupos teritoriją (Maisiejūnų piliakalnį su gyvenviete, Maisiejūnų (Surgantiškių) pilkapyną).