regioninis parkas
regioninį parką!
TAPK SAUGOMŲ TERITORIJŲ BIČIULIU!
Pirk Kauno marių regioninio parko bilietą.
Informacija
PARKO NAUJIENOS
Patirk nuotykius Kauno marių regioniniame parke
Mėgsti gamtą, nori sužinoti apie saugomas Lietuvos teritorijas bei susipažinti su Kauno marių regioninio parko
Kalėdiniai renginiai
Kviečiame į renginius Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijoje, kuri apjungia Anykščių, Asvejos, Biržų, Gražutės, Kauno marių,
Kur piliakalnius pylė milžinai…
Legendomis apipintas, sulaukęs gausaus dalyvių būrio ir daugybės puikių skaitovų, praūžė skaitovų konkursas „Marios seka
TRUMPAI APIE PARKĄ
Kauno marių regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu, siekiant išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio kraštovaizdžio kompleksą, didžiąsias atodangas, užlietas Nemuno intakų žiotis, unikalų Pažaislio vienuolyno architektūrinį kompleksą, Kauno marių gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, ypač vertingą Gastilionių mišką su miegapelių populiacija bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
Parkas apima dalį Kauno miesto, Kauno ir Kaišiadorių rajonų teritorijų. Draustiniai regioniniame parke užima 4550 ha, tarp jų kraštovaizdžio draustiniai užima 3102 ha, gamtiniai draustiniai – 1242 ha, kultūriniai draustiniai – 206 ha.
Šiame dirbtiniame vandens telkinyje sutinkama 25 retų ir nykstančių paukščių rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, rūšys. Ir per didžiausius šalčius neužšąlanti Nemuno atkarpa žemiau Kauno HE yra svarbiausia vandens paukščių žiemavietė Lietuvos vidaus vandenyse. Kauno mariose sutinkamos 34 žuvų rūšys, iš jų 20 rūšių verslinės. Regioninio parko teritorija yra viena iš nedaugelio Lietuvos vietovių, kur, palyginti nedidelėje teritorijoje, gyvena beveik visos respublikoje retesnių žvėrelių rūšys. Parko teritorijoje gyvena pilkasis ir baltasis kiškiai.
Čia yra vienintelė mūsų krašto vieta, kur trijose augavietėse dar aptinkama griežtai saugoma rūšis – gauruotasis gvazdikas. Rumšiškių miško pušis ir Žiglos maumedis yra storiausi tos rūšies medžiai Lietuvoje. Čia galima išvysti retų rūšių gyvūnų, paukščių, augalų, grybų: didžiųjų miegapelių, tulžių, krokinių minkštenių, niūraspalvių auksavabalių, kūdrinių pelėausių. Apsilankius šioje vaizdingoje Lietuvos dalelėje, norėsis grįžti dar ne kartą.
Regioniniame parke stūksantis Pažaislio vienuolyno ansamblis, fortai, piliakalniai, S. Nėries memorialinis muziejus ir Lietuvos liaudies buities muziejus – išskirtinis kultūros paveldas, atspindintis gamtos ir kultūros vienovę. Materialusis senojo Nemuno slėnio reliktas – iš būsimų marių dugno iškelta autentiška Rumšiškių bažnyčia ir varpinė.
Daugiau nei prieš 50 metų atsiradusios Kauno marios – didžiuliu tvenkiniu virtusi Nemuno dalis, unikalus gamtos ir žmogaus kūrinys, gausus atodangų ir užtvindytų upelių slėnių – fiordų. Marios tarsi į vieną virtinę suvėrė daugybę įspūdingų gamtos bei kultūros paveldo objektų – šie traukia lankytojų akį ir žadina smalsumą.
Kauno marių regioninio parko
IŠSKIRTINĖ VERTĖ
Kauno marių regioninis parkas – tai Nemunas virtęs mariomis, kurios neįsivaizduojamos be baltuojančių jachtų ir puošnių Pažaislio bažnyčios bokštų, į vandens platybes įsiterpusių žalių sausumos iškyšulių ir pakrančių miškų, kuriuose slepiasi rečiausi gyvūnai. Būdingiausi kraštovaizdžio elementai – tai aukštos stačiašlaitės Kauno marių pakrantės ir atodangos.