Spalvingas grožis, keliantis grėsmę: kodėl turime stabdyti lubinų plitimą?

Gausialapis lubinas (lot. Lupinus polyphyllus) – nors ir išsiskiria įspūdingais žiedais, Lietuvoje tapo tikra grėsme natūraliai augmenijai. Šis iš Šiaurės Amerikos kilęs pupinių šeimos augalas mūsų kraštuose paplito nekontroliuojamai ir yra priskiriamas invazinėms rūšims.

Lubinai greitai dauginasi tiek sėklomis, tiek požeminėmis šaknimis – ypač ariant. Jie formuoja tankius sąžalynus, kurie užgožia vietines pievų rūšis ir trukdo joms augti.

Dar vienas pavojus – lubinai keičia dirvožemio sudėtį: kauptami azotą, jie praturtina žemę, tačiau tuo pačiu išstumia augalus, prisitaikiusius gyventi skurdžiose, natūraliose pievose. Dėl to nyksta ne tik augalai, bet ir jais mintantys reti vabzdžiai, priklausomi nuo tokios aplinkos.

Lubinų žiedai dažniausiai būna mėlyni ar violetiniai, kartais – balti ar margi. Žydėjimo metas – nuo gegužės pabaigos iki birželio pabaigos. Po to lubinai subrandina daugybę sėklų, kurios prisideda prie dar spartesnio plitimo.

Kadangi ši rūšis kelia realią grėsmę mūsų gamtai, būtina ją aktyviai naikinti: ravėti, šienauti, rauti. Taip pat svarbu žinoti, kad lubinų negalima sodinti prie namų ar naudoti jų sėklų žolynų mišiniuose.

Kiekvienas mūsų gali prisidėti prie gamtos apsaugos – mažindami invazinių augalų plitimą, padedame išsaugoti unikalią Lietuvos pievų ekosistemą.

Kviečiame prisidėti prie invazinių augalų plitimo mažinimo – drąsiai skinkite, negailėkite! 🙂

Martos Šumauskaitės nuotrauka