KAUNO FORTUOSE ŽIEMOJANTYS ŠIKŠNOSPARNIAI: KĄ PARODĖ 2018–2026 METŲ DUOMENYS?

2018–2026 m. vykdytas žiemos monitoringas atskleidė, kad Kauno fortai: Rokų, Milikonių, Žagariškių, Julijanavos ir Naujosios Fredos yra itin svarbios Lietuvos šikšnosparnių žiemavietės. Šiuose požeminiuose statiniuose, kuriuose žiema išlieka teigiama temperatūra (1–8 °C), apsistoja tiek retos rūšys, kaip kūdrinis pelėausis ir europinis plačiaausis, tiek dažniau sutinkami mūsų šalies žiemotojai.

Ryškiausiai išsiskiria Rokų fortas, tai viena gausiausių ir stabiliausių žiemaviečių Lietuvoje. Čia nuolat fiksuojami didžiausi individų skaičiai, o 2019 m. daugiausia suskaičiuota – 1419 šikšnosparniai. Forto platūs koridoriai, aukšta drėgmė (70–90 %), žema temperatūra ir periodiniai užliejimai sudaro palankias sąlygas dideliems būriams. Šie duomenys padeda geriau suprasti rūšių būklę ir planuoti jų apsaugą ateityje.

Skirtingai nei Rokų forte, Milikonių forte registruojami vieni mažiausi žiemojančių šikšnosparnių skaičiai, o jų gausą čia itin lemia hidrologinės ir prieinamumo sąlygos: 2023 m. didžiausias fiksuotas individų skaičius siekė 270, o 2021 m. mažiausias – 34. Tikėtina, kad žiemojimo laikotarpiu čia dažnai lankosi žmonės, trikdydami žiemotojus. Apskaitą apsunkina ir tai, kad kai kuriose vietose vanduo būna pakilęs ir neužšąla, todėl patekti į visus tunelius sudėtinga. Taip pat Milikonių forte trūksta gilesnių, nuo skersvėjų apsaugotų požeminių erdvių, todėl čia nesusiformuoja stabilus, šikšnosparniams tinkamas mikroklimatas, dėl kurio dauguma rūšių šios vietos žiemojimui nepasirenka.

Svarbiausi pokyčiai per 2018–2026 m.

Per aštuonerius žiemos monitoringo metus užfiksuotos įspūdingos šikšnosparnių koncentracijos atskirose Kauno fortų patalpose. 2020 m. Rokų forte vienoje vietoje suskaičiuoti net 196 Branto pelėausiai (Myotis brandtii) – didžiausias šios rūšies būrys per visą stebėjimų laikotarpį. 2019 m. Žagariškių forte viename taške aptikti 107 Natererio pelėausiai (Myotis nattereri), o 2022 m. Milikonių forte vienoje patalpoje susirinko net 71 europiniai plačiaausiai (Barbastella barbastellus). Tai didžiausios registruotos koncentracijos viename tyrimų taške per 2018–2026 m. monitoringą.

Nors 2019 m. bendri skaičiai šiek tiek sumažėjo, palyginti su 2018 m., populiacijos išliko stabiliai gausios. Vis dėlto 2021 m. tapo išskirtinai sudėtingi: fortuose rasti 9 žuvę šikšnosparniai (2 europiniai plačiaausiai, 6 vandeniniai ir 1 natererio pelėausiai). Dar dramatiškesni buvo 2026 m., kai bendrai visuose fortuose aptikta 20 žuvusių individų. Šių metų žiemą fiksuotos itin žemos temperatūros ir padidėjęs jautrumas oro masių pokyčiams, drėgmės svyravimams, triukšmui ir žmonių lankymuisi, kas tikėtina ir lėmė didesnį mirtingumą.

Gausiausi Kauno fortų žiemotojai: vandeniniai pelėausiai.

Kauno fortai tapo ypatinga prieglauda šikšnosparniams, todėl penki iš jų yra įtraukti į „Natura 2000“ ekologinį tinklą. Nors Žagariškių ir Rokų fortai oficialiai įsteigti siekiant išsaugoti abi retąsias europinio plačiaausio (Barbastella barbastellus) bei kūdrinio pelėausio (Myotis dasycneme) rūšis, pastarųjų aptinkama vos po keletą vienetų (vos 8–9 individai pirmaisiais stebėjimo metais, o vėlesniais metais ši rūšis pasirodė tik epizodiškai (2019, 2021 ir 2025 m.)). Kur kas geresnė situacija su europiniu plačiaausiu nuo 2018 iki 2026 m. laikotarpiu jų suskaičiuota net 2990. Visgi gausiausiais fortų „šeimininkais“ ir nuolatiniais žiemos miego lankytojais išlieka vandeniniai pelėausiai (Myotis daubentonii), kurių per minėtą laikotarpį užfiksuota net 7497.

Kaip keisis fortų apsauga po šios žiemos pažeidimų?

Šikšnosparnių apsaugai itin svarbu, kad žiemavietės būtų visiškai apsaugotos nuo pašalinių lankytojų, nes bet koks trikdymas gali tiesiogiai paveikti jų išlikimą. Deja, šią žiemą fortuose lankėsi žmonės, nesusiję nei su Direkcijos, nei su Kauno tvirtovės parko veikla. Vieni ieškojo „paslaptingų vietų“, kiti bandė rasti šikšnosparnius, o dalis tiesiog pramogavo. Nors Kauno tvirtovės parkas aiškiai nurodo, kad nuo spalio 1 d. iki gegužės 1 d. lankytis draudžiama, smalsuoliai nepaiso nei įspėjamųjų ženklų, nei kamerų, nei apsauginių grotų, kurias kai kurie net bando laužyti. Dėl to šiemet fortų apsauga bus dar labiau stiprinama, nauji informaciniai ženklai, daugiau įėjimų bus uždengta grotomis, kurios liks užrakintos net ir vasaros metu. Papildomi apsaugos darbai jau pradėti Milikonių forte, kur įrengiamos naujos, tvirtesnės užtvaros. Tikimasi lankytojų supratingumo ir pagarbos šiems vertingiems istoriniams statiniams, kurie yra ne tik kultūros paveldas, bet ir svarbios buveinės nykstantiems šikšnosparniams, kurių išsaugojimas priklauso ir nuo mūsų elgesio.