Ir gražūs gali būti invaziniai
Prasidėjus lubinų žydėjimui, jungiamės prie kolegų Žemaitijos nacionalinis parkas skleidžiamos gamtinės iniciatyvos #mėlynojilubinubanga ir raginame: SKINK LUBINĄ – juk jis taip džiugina! Tokiu paprastu ir estetiškai patraukliu gestu prisidėsite prie natūralios Lietuvos gamtos saugojimo.
Gausialapiai lubinai – vieni iš tų nedaugelio augalų, kuriuos skinant nereikia valdyti savo saiko jausmo ar nerimauti jog neliks bitutėms. Tai tikri natūralių pievų skriaudikai. Šį faktą žino net trimečiai. Veikiausiai žino ir suaugusieji, tačiau vis dar sunkiai įveikia vidinį konfliktą: juk taip norisi tikėti, kad tai, kas gražu, negali būti bloga. Deja, lubinai yra puikus priminimas, kad gamtoje grožis ne visada reiškia gėrį. Kaip ir gyvenime, tiesa? 
Gausialapiai lubinai tikri gamtos apgavikai: atrodo, na ką gi čia blogo gali padaryti toks puošnus augalas, juk ne Sosnovskio barštis? Deja, grožis būna apgaulingas – po tuo mėlynu grožiu slepiasi invazinis „blogis“, kuris užgožia vietinius augalus, keičia dirvožemio sudėtį, o galiausiai nuskurdina ir pievų ekosistemas, mažina biologinę įvairovę.
Saugomose teritorijose plinta ne tik invaziniai lubinai, bet ir su jais kovoti raginanti #mėlynojilubinųbanga bei šūkis: „Skink lubiną – juk jis taip džiugina!“ Ir tai tiesa. Priskintas glėbys papuoš namų erdves, bus puiki puokštė dekoracijoms, nudžiugins mamą. O svarbiausia – nudžiugins ir motiną gamtą.
Todėl kuo daugiau lubinų puokštėse, tuo mažiau jų bus pievose, tuo gausesnė bus augalų įvairovė.
Gražūs? Labai. Naudingi ekosistemai? Deja, ne.
Tad skinkite, neškite glėbiais, o dar geriau būtų jei rautumėte su šaknimis. Tik svarbu nepamiršti nuskynus ar išrovus išgabenti iš gamtos, nes jei paliksite tiesiog numestus, jie atgis kaip zombiai ir toliau plis po gamtą…
