Nauja žvaigždė sužibo!
Nauja žvaigždė sužibo!
Spalis pasaulyje minimas kaip šikšnosparnių pažinimo ir vertinimo mėnuo (Bat Appreciation Month). Puiki proga geriau pažinti šiuos paslaptingus nakties gyventojus, suprasti jų svarbą gamtai ir prisiminti, kodėl turime juos saugoti. Tad pažvelkime į senų medžių dreves ir pastatų plyšius – ten mūsų dėmesio laukia maži, mieli, pūkuoti, dantyti, sparnuoti…
ŠIKŠNOSPARNIAI yra vieninteliai aktyviai skraidantys žinduoliai. Jie ne tik puikiai orientuojasi tamsoje naudodami ultragarsą, bet ir atlieka svarbų darbą gamtoje – mūsų kraštuose gyvenantys šikšnosparniai minta vabzdžiais ir padeda palaikyti natūralią ekosistemų pusiausvyrą.
Lietuvoje aptinkama 15 šikšnosparnių rūšių ir visos jos yra saugomos Europos įstatymų. Jų apsaugai steigiami teriologiniai draustiniai, taip pat buveinės įtrauktos į Europos saugomų teritorijų tinklą Natura 2000.
Kaip galime atsidėkoti šikšnosparniams už jų teikiamas nemokamas vabzdžių naikinimo paslaugas?
Saugoti senus medžius, nenaikinti jų slėptuvių ir gerbti šikšnosparnių ramybę žiemojimo metu.
Nuo spalio 1 iki gegužės 1 šikšnosparnių žiemavietėse lankytis draudžiama. Jei kažkas to nežino – pakuždėkite į plačią ausį!
O kalbant apie ausis – europinis plačiaausis (Barbastella barbastellus) be konkurencijos laimi šikšnosparnių grožio konkurse. Ne veltui tarp gamtininkų jis tiesiog vadinamas Barbe! Ir visai pelnytai – vardas skamba stilingai, o išvaizda turi savito žavesio. Tiesa, rožinio „Barbės“ namelio jis veikiausiai nesirinktų. Jam kur kas mielesnė sena drevė ar saugi slėptuvė.
Barbastella barbastellus…
Maži sparnai – didelė nauda gamtai! O kai ausys plačios, ir gamtos balsas girdisi geriau! 
Įrašą apie šikšnosparnius galite pažiūrėti čia.