Dubravos rezervatinė apyrubė: ne parkas, o saugoma teritorija

Rezervatas – tai saugoma teritorija, kurioje siekiama išsaugoti moksliniu požiūriu ypač vertingas gamtos ir kultūros paveldo vertybes bei užtikrinti natūralią gamtinių procesų eigą. Čia nustatyta konservacinė žemės naudojimo paskirtis, todėl ūkinė veikla nevykdoma. Pagal steigimo ypatumus rezervatinės apyrubės yra nedidelio ploto gamtiniai ar kultūriniai rezervatai, steigiami kaip atskiros saugomos teritorijos.

Dubravos rezervatinė apyrubė įsteigta 1994 m., siekiant išsaugoti retas miško augavietes, našius spygliuočių medynus ir kitas vertingas augalų bendrijas.

Pagrindiniai tikslai:

· išsaugoti natūralią aukštapelkę, našius eglynus ir kitas miško bendrijas;

· būti mokslinių tyrimų objektu, kuriame atliekami natūraliai besiformuojančių miško biogeocenozių tyrimai ir nuolatiniai stebėjimai.

Rezervatinėje apyrubėje draudžiama naudoti gamtinius išteklius ir vykdyti ūkinę veiklą, išskyrus:

· gaisrų gesinimą,

· sanitarines apsaugos priemones epizootijų ar masinio kenkėjų plitimo atvejais.

Už rezervatinės apyrubės būklę atsako Dubravos eksperimentinė miškų urėdija, o Lietuvos miškų institutas vykdo mokslinius tyrimus ir rengia metraštį.

Kas leidžiama rezervatinėje apyrubėje:

· moksliniai tyrimai, inventorizacija, monitoringas;

· priešgaisrinė profilaktika, kvartalinių linijų valymas, priešgaisrinių juostų mineralizavimas;

· mokomosios praktikos ir pažintinės ekskursijos.

Fiziniai ir juridiniai asmenys už nuostatų pažeidimus atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Nuo 2005 m. Dubravos rezervatinė apyrubė įtraukta į Natura 2000 tinklą kaip buveinių apsaugai svarbi teritorija „Dubravos sengirė“ (LTKAU0013). Steigimo tikslas yra išsaugoti EB svarbos natūralių ir saugomų rūšių buveinių plotus: 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai; 9010 Vakarų taiga; 91D0 Pelkiniai miškai; Europinis plačiaausis (Barbastella barbastellus).

Pastaraisiais metais rezervato vertybės nyksta dėl netinkamo lankytojų elgesio, teritorija vis dažniau naudojama kaip miesto parkas: paliekamos šiukšlės, leidžiama garsiai muzika naktį ir dieną, paleidžiami palaidi šunys be antsnukio, ištrypiama pelkė ir renkamos spanguolės, vaikštoma ne mokomuoju taku.

Dėl trikdymo rezervate retėja laukinių gyvūnų. Anksčiau žiema buvo fiksuojami įvairių laukinių rūšių pėdsakai, dabar dažniausiai matomi tik žmonių ir šunų. 2016 m. paskutinį kartą stebėta Paprastoji jerubė (Bonasa bonasia) – žemėje perintis paukštis, itin jautrus trikdymui.

Pagal Saugomų teritorijų įstatymą, rezervatuose lankytis galima, tik moksliniais, mokymo, pažintiniais tikslais. Už laukinių augalų ar grybų rinkimą, jų augaviečių žalojimą ar naikinimą rezervate taikoma 80–700 € bauda. Už Raudonosios knygos grybų rinkimą ar pardavinėjimą – 250–1000 € bauda. Apie pažeidimus praneškite 112.

Svarbi informacija lankytojams!

• Rezervatinėje apyrubėje vykdomas filmavimas prevenciniais ir moksliniais tikslais – filmavimas leidžia stebėti lankytojų srautus, fiksuoti galimus pažeidimus ir taip užtikrinti teritorijos apsaugą. Moksliniais tikslais renkami duomenys apie gyvūnų elgseną, buveinių pokyčius ir aplinkos būklę.

• Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. D1‑849 „Dėl Lankymosi miške taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 15.5 punktu, draudžiama paleisti miške šunį be antsnukio, išskyrus atvejį, kai šuo vedamas už pavadėlio. Ši taisyklė skirta apsaugoti laukinius gyvūnus, kurie gali būti išgąsdinti ar sužeisti laisvai lakstančio šuns. Ji taip pat saugo kitus lankytojus, nes net ir draugiškas šuo nepažįstamoje aplinkoje gali elgtis nenuspėjamai.

• Rezervatinės apyrubės ribos pažymėtos ant medžių, prašome vaikščioti tik mokomuoju taku ir iš jo ribų neišklysti. Rezervatinė apyrubė yra jautri gamtinė teritorija, kurioje saugomos retos rūšys ir natūralios buveinės. Nukrypimas nuo tako gali pažeisti augaliją, sutrikdyti gyvūnų gyvenimą.

• Atkreipkite dėmesį į laikinai įrengtas ėjimo krypties rodykles. Jos padeda išvengti pasiklydimo, nuklydimo į pavojingas ar jautrias vietas ir užtikrina sklandų lankytojų judėjimą.

• Lankytis prašome tik šviesiu paros metu. Tamsiu paros metu padidėja rizika pasiklysti, susižaloti ar netyčia sutrikdyti naktinius gyvūnus. Šviesiu metu lankytojai geriau mato takus, ribas ir įspėjamuosius ženklus, todėl sumažėja nelaimingų atsitikimų tikimybė.

• Gerbkite save, kitus ir visą gyvąją gamtą. Šis principas primena, kad kiekvienas lankytojas yra atsakingas už savo elgesį ir jo poveikį aplinkai. Pagarba gamtai reiškia atliekų nepalikimą, triukšmo vengimą, gyvūnų netrikdymą ir saugų judėjimą.

Agnetos Svirskės nuotraukos